Kaip investuoti?

Turite pinigų ir planuojate juos investuoti? Pagirtina, tačiau, jei esate tik pradedantis investuotojas, neskubėkite veikti.

Reikalas tas, kad investavimas yra puikus būdas užsidirbti pinigų, tačiau su viena sąlyga – jei išmanote bent pagrindinius jo principus. Priešingu atveju jūsų lėšos atiteks kam nors kitam – deja, tokios šio pasaulio taisyklės.

Todėl užmirškite viską, ką apie investavimą girdėjote iš bendradarbio, besidominčio vertybinių popierių birža, ar studijų draugo, užsidirbusio nekilnojamojo turto rinkoje. Investuojate savo pinigus, todėl naudokitės savo galva. Štai penki svarbiausi žingsniai, kuriuos privalo atsiminti kiekvienas pradedantis investuotojas.






I žingsnis: ar turite tikslą?

Ko siekiate investuodami? Tai svarbiausias klausimas šiame versle. Neturėdami aiškaus tikslo negalėsite nieko planuoti, ir galiausiai tik sėkmė lems, ar jūsų investicija duos rezultatų.

Tikslai gali būti įvairūs. Tarkime, vieni žmonės nori tiesiog užsidirbti papildomų pinigų. Kiti siekia finansinės nepriklausomybės – iš investicijų gaunamos pajamos gali pakeisti atlyginimą. Tai ypač aktualu tiems, kurie siekia aprūpinto gyvenimo išėję į pensiją.

Turėdami aiškų tikslą, galite tęsti ir suplanuoti, kaip jį pasieksite.

Čia svarbūs trys dalykai:
  • kiek laiko turite investicijoms;
  • kokio investicijų prieaugio pageidaujate;
  • ir, galiausiai, koks rizikos lygis jums yra priimtinas.
Laiką apskaičiuoti gana paprasta. Tarkime, jei jums 30 metų, o tapti finansiškai nepriklausomu norite sulaukęs 50-ies, turite ištisus du dešimtmečius pasiekti tikslą. Tai bus jūsų "laiko horizontas" – terminas, per kurį ketinate sukaupti norimą kapitalą. Kita vertus, jei planuojate išeiti į pensiją po penkerių metų, turėsite kur kas mažiau laiko – taigi ir investuoti teks kitaip.

Žinodami, kiek laiko turite savo tikslui pasiekti, galite įvertinti pageidaujamą investicijų prieaugį – kitaip tariant, pelną, kurį Jūsų investicija turėtų duoti. Vienas iš paprasčiausių būdų tai padaryti – pasinaudoti vadinamąja "72 taisykle", leidžiančia apytiksliai įvertinti pageidaujamą investicijų prieaugį.

"72" taisyklė veikia taip: norėdami apytiksliai apskaičiuoti, per kiek metų padvigubinsite savo investiciją, turite skaičių 72 padalinti iš metinės investicijų grąžos. Tarkime, jeigu metinė investicijų grąža bus 8 proc., padalinę 72 iš 8 gausite 9 – taigi Jums reikės devynerių metų padvigubinti savo investiciją. Ir atvirkščiai, jei norite padvigubinti savo investiciją per 6 metus, Jūsų metinė investicijų grąža turės siekti 12 proc. (72/6=12). Ši yra gana tiksli, kai skaičiuojama terminui iki 20-ies metų.

Investicijų prieaugis glaudžiai susijęs su rizika – neišvengiama bet kokių investicijų palydove. Investicijų verslas – kaip sūpuoklės: kuo didesnis prieaugis numatomas, tuo aukštesnis rizikos lygis.  Privalote suprasti, kad Jūsų investicijos gali būti nesėkmingos. Kita vertus, jei norite maksimalaus saugumo, žinokite, kad investicijų prieaugis bus minimalus.

Jei rizikos lygis Jums nepriimtinas, tuomet išsikėlėte pernelyg ambicingą tikslą. Pradėkite planuoti iš naujo – juk nuo to priklauso Jūsų pinigų likimas. Na, o jei nusprendėte, kad ir investicijų prieaugis, ir rizikos lygis Jums priimtini – ženkite kitą žingsnį ir išsiaiškinkite visas investavimo galimybes.

II žingsnis: kur galima investuoti?

Variantų, kur galite padėti savo pinigus, yra daugybė. Norėdami pasirinkti geriausią, turite žinoti visų jų privalumus ir trūkumus. Štai keli dažniausiai pasitaikantys būdai, kaip galima elgtis su pinigais. Nors dalis jų gali būti Jums neaktualūs, pravartu su jais bent susipažinti.

Gryni pinigai. Taip, tai taip pat yra investicija. Aišku, laikydami krūvą grynųjų namuose pelno negausite, tačiau šios priemonės privalumas – galimybė panaudoti tiek užklupus nelaimėms, tiek staiga atsivėrus naujoms galimybėms. Kita vertus, pinigus gali pavogti, jų vertė prarandama dėl infliacijos, juos sudėtinga transportuoti, yra įvairių rūšių valiutos rizika.

Pinigai, laikomi indėliais banke. Neblogai, tačiau bankai gali bankrutuoti. Kad išvengtumėte rizikos prarasti pinigus, įsitikinkite, kad Jūsų bankas apdraudė indėlius. Naudokitės ne vieno, o kelių bankų paslaugomis. Nepamirškite, kad bankus sužlugdyti gali ir valstybės politika, todėl dalį pinigų verta laikyti saugioje užsienio šalyje įsikūrusiame banke.

Auksas. Labai senas investavimo būdas, šiandien daugiau vertintinas kaip seniai praėjusių laikų relikvija. Tačiau vyriausybės dažnai negali sukontroliuoti savo išlaidų, dėl to anksčiau ar vėliau padaro žalos savo valiutai, be to, kartais šalys kariauja. Nežinia, kas gali nutikti per ateinančius keliasdešimt metų, todėl šiek tiek aukso pravers atėjus sunkiems laikams.

Meno kūriniai, brangenybės ir įvairios kolekcijos. Mano nuomone, tie, kurie laiko šias priemones investicijomis, klysta. Pirma, jos yra nelikvidžios. Antra, jomis spekuliuojama, jų (ypač meno kūrinių) vertė labai priklauso nuo vyraujančių nuomonių. Populiarus dailininkas po poros dešimtmečių gali būti užmirštas, įsigijus senovinį meno kūrinį gali paaiškėti, jog tai klastotė... Netgi deimantų vertė smarkiai svyruoja: jie dažnai padirbinėjami, be to, gali būti pažeisti, prarasti spalvą ir kitaip nukentėti – visa tai sumažins jų vertę, o Jūs prarasite pinigus.
Meno kūrinius ir brangenybes pirkite tuomet, jei jie suteikia Jums džiaugsmo. Tačiau nelaikykite jų investicija – tai daugiau hobis.

Prekyba ateities sandoriais, pvz., nafta, cukrumi etc. prekių rinkoje (angl. "commodities"). Lietuvoje šis investavimo būdas mažai taikomas, tačiau žinoti apie jį verta. Reikalas tas, kad šiame versle pinigus praranda 90 proc. "investuotojų mėgėjų" ir 50 proc. profesionalų. Didžiulis šių sandorių privalumas – jų vertė mažai priklauso nuo daugelio kitų investicijų ir nuolat kyla dėl infliacijos. Tačiau šiose rinkose dažnai kyla "burbulai" – kainos staigiai išauga, o po to stipriai sumažėja, jas veikia spekuliacijos, gamtinės nelaimės ir vyriausybių spendimai. Tokio tipo verslą geriau palikti profesionalams.

Nekilnojamasis turtas. Lietuvoje šis investavimo būdas pastaruoju metu itin išpopuliarėjo, tačiau jis yra daug pavojingesnis, nei daugelis žmonių įsivaizduoja. Nekilnojamojo turto rinkoje dažnai kyla kainų "burbulai". Kai daugelis žmonių gali įsigyti nekilnojamojo turto naudodamiesi beveik tik paskolomis, lobsta nekilnojamojo turto spekuliantai. Tačiau palūkanų norma gali pradėti staigiai kilti, o Jums gali pritrūkti pinigų išsimokėti paskolas.

Lietuvoje veikiantys bankai paskolas nekilnojamajam turtui įsigyti išduoda už labai mažas palūkanas. Tačiau beveik visų palūkanų norma yra kintanti, taigi bankai visą palūkanų svyravimo riziką užkrauna ant besiskolinančiojo pečių.

Čia verta prisiminti, kad paskolų palūkanų norma priklauso nuo ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų. Mažiau nei prieš 5 metus Lietuvos VVP palūkanos buvo apie 15 proc., o paskolų palūkanos apie 10 proc. Dabar 10 metų VVP palūkanos sudaro apie 4 proc., o paskolų palūkanos - apie 5 proc. Paskolą nekilnojamajam turtui bankai išduoda keliems dešimtmečiams – ar esate tikri, kad per šį laiką VVP palūkanų norma nepakils iki minėtų 15 proc. ar net daugiau? Ką darytumėte, jei Jūsų mokamos palūkanos kad ir šiandien padidėtų 2-3 kartus? O jei dar susirgtumėte arba prarastumėte darbą? O kur dar draudimo ir remonto išlaidos?

Kada nors ateis metas, kai Lietuvos, kaip ir bet kurios kitos šalies, ekonomiką apims recesija. Jeigu Jūs tuo metu negalėsite grąžinti reikalaujamos paskolos su palūkanomis, rizikuosite prarasti viską. Net jei taip neįvyks, susidursite su investicijos likvidumo problema – kylant palūkanų normai mažiau žmonių galės pasiimti paskolas, sumažės nekilnojamojo turto paklausa, galiausiai bus sunkiau būstą parduoti.

Nekilnojamojo turto kainų "burbulai" yra žinomi visame pasaulyje. Kalifornijoje, Japonijoje, Honkonge arba Tailande daugybei žmonių jie atnešė finansinę katastrofą. Jiems teko palikti savo namus bankams – nekilnojamasis turtas tebuvo vertas vos pusės ankstesnės vertės. Net nebuvo prasmės mokėti likusią paskolos dalį – nusipirkti naują namą buvo pigiau, negu baigti mokėti už esamą.

Taigi jei Jūsų palūkanų norma nėra fiksuota, didžiausia rizika, kurią privalote įvertinti – nežinojimas, kiek Jums gali tekti mokėti ateityje. Visos vyriausybės daro klaidų, todėl net pačios turtingiausios šalys gali patekti į blogas ekonomines situacijas. Geriausias sprendimas – pasistenkite kuo greičiau išsimokėti savo skolas, kad nerizikuotumėte prarasti savo būsto pablogėjus ekonomikai.

Obligacijos (ilgalaikiai vyriausybės arba įmonių skolos vertybiniai popieriai). Obligacijos būna įvairių rūšių. Už jas garantuoja įmonės arba vyriausybės, tačiau tai klaidinga saugumo iliuzija; iš tiesų obligacijų rizika yra didesnė negu paprastai žmonės ją supranta. Kokie gi pagrindiniai obligacijų rizikos veiksniai?
  • Įsipareigojimų nevykdymo rizika

    Įmonės ir netgi vyriausybės gali turėti finansinių sunkumų ar netgi bankrutuoti ir ne tik neišmokėti Jums palūkanų, bet negrąžinti ir jau sumokėtų pinigų. Beje, pagal tai, kiek iš įmonių ir vyriausybių yra tikimasi, pastarosios nuvilia netgi dažniau nei įmonės. Reikia pavyzdžių? Jūs galėjote prarasti visą turtą Argentinoje, Brazilijoje, kaimyninėje Rusijoje. Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti.

  • Palūkanų normos rizika

    Tarkime, jeigu Jūs dabar nusipirktumėte 10-ties metų Lietuvos vyriausybės obligacijas už 4 proc. palūkanas, o palūkanų norma pakiltų iki 15 proc., Jūsų obligacijų vertė būtų labai maža. Jeigu Jums tektų parduoti jas anksčiau išpirkimo termino, tai padaryti galėtumėte tik su labai dideliais nuostoliais.

  • Reinvestavimo rizika

    Jeigu prieš 5 metus Jūs pirkote 5 metų vyriausybės obligacijas su 15 proc. palūkanomis, šiandien, atgavę po obligacijų išpirkimo visą sumą, galite ją reinvestuoti jau į nebe tokias pelningas obligacijas. Ilgesnio laikotarpių obligacijų pelnas daugiau nei 50 proc. priklauso nuo to, už kokias palūkanas Jūs reinvestuosite gautas išmokas.

  • Infliacijos rizika

    Nė viena vyriausybė nė vienoje šalyje nesugebėjo tiksliai, pagal planą kontroliuoti savo išlaidų. Kuo sėkmingiau plečiasi ekonomika, tuo labiau vyriausybės linkusios išleisti lėšas; tačiau ekonomikai ėmus buksuoti, vyriausybės nebesugeba grįžti prie mažų, pajamas iš mokesčių atitinkančių išlaidų. Politikai didesnes išlaidas ypač mėgsta planuoti prieš rinkimus. Dėl to didėja infliacija, ir, jeigu šalyje nėra stipraus centrinio banko, Jūs iš karto atsidursite pavojuje. Kita vertus, stiprus centrinis bankas tik atitolina laiką, kuomet vyriausybei reikės grąžinti skolas. Infliacija reiškia, kad dalis Jūsų obligacijų vertės yra konfiskuojama, kadangi galutinė išmoka bus išmokama valiuta, kurios vertė bus mažesnė.

  • Vertės svyravimai

    Obligacijų vertė gali svyruoti daug labiau negu akcijų kainos, ir per vienerius metus, jeigu tektų obligaciją parduoti nesulaukus išpirkimo termino, galima patirti didelių nuostolių.
Išvada būtų tokia: įvertinus visus rizikos veiksnius, obligacijų pelningumas dažniausiai atrodo nepakankamas, kad apsimokėtų rizikuoti.
Akcijos. Jos istoriškai yra daug pelningesnės nei obligacijos, tačiau ir daug rizikingesnės. Kita vertus, investicijų į akcijas riziką galima sėkmingai sumažinti vadovaujantis sveiku protu ir naudojantis diversifikacija – rizikos išskaidymu (apie rizikos išskaidymą kalbėsime atskirai).

Svarbiausias akcijų privalumas – investuodami į jas, tuo pačiu investuojate ir į įmonių pelną bei sėkmę. Pirkdami akcijas, perkate nuosavybę; tam tikra prasme tampate verslo dalininku, ir įsigyjate geriausias idėjas įmonėje, daugelio žmonių sunkų darbą ir jų planus uždirbti įmonei pinigų. Tai yra visai kas kita, negu pirktumėte obligacijas ir tokiu būdu finansuotumėte vyriausybę arba įmonę, kurios pinigus gali tiesiog iššvaistyti.

Suprantama, akcijų rinka taip pat svyruoja. Viena iš šio svyravimo priežasčių – įmonės akcija kainuoja tiek, kiek, investuotojų nuomone, ji yra verta, įskaitant šios įmonės pelningumą ateityje. Žinoma, investuotojų nuomonę veikia be galo daug veiksnių. Tarkime, laikraštis išspausdina pranešimą, kad ką tik išsiritęs pingvino jauniklis Jūrų muziejuje pavadintas bendrovės vardu.

Netgi toks "įvykis", nieko bendra neturintis su bendrovės veiklos rezultatais, gali pagerinti kai kurių investuotojų nuomonę apie bendrovę (o gal tie investuotojai myli gamtą?) ir pozityviau nuteikti juos dėl bendrovės veiklos perspektyvų. Trumpalaikiu laikotarpiu investuotojų nuomonę apie bendrovę, taigi ir bendrovės akcijos kainą, galima "koreguoti" nepriklausomai nuo įmonės veiklos rezultatų. Tai reiškia, kad įmonių, kurių pelnas, apyvarta ir kiti rodikliai yra vienodi, akcijų kaina gali gerokai skirtis – ji gali būti tiek per žema, tiek per aukšta.

Akcijų rinka yra daugiau lūkesčių, o ne praeities rezultatų rinka. Tai reiškia, kad akcijų kaina atspindi investuotojų nuomonę apie tai, kokia bus šios įmonės akcijos kaina ATEITYJE. Investuotojai perka akcijas tikėdami, kad parduos jas aukštesne kaina. Deja, tai įmanoma tik tuomet, jeigu bendrovės pelnas augs. O jeigu pelnas neaugs, tai net patys geriausi pasaulyje praeities rezultatai nepadės akcijų kainai kilti. Ne veltui visose ataskaitose ir reklamoje prie istorinių veiklos rezultatų privaloma užrašyti, kad praeities rezultatai negarantuoja pelno ateityje. Jokiu būdu negalima pervertinti praeities rezultatų įtakos ateičiai.

Praeities rezultatų pervertinimas yra antroji svarbiausia akcijų kainų svyravimų priežastis. Kai praeities rezultatai labai pervertinami, akcijų rinkoje kyla "burbulai". Akcijų kainos per trumpą laiką gali išaugti keliais šimtais procentų. Vienas iš akcijų rinkos "burbulo" požymių – kiekvienas Jūsų pažįstamas žmogus yra linkęs pirkti akcijų, o jūsų kaimynas ar netgi taksi vairuotojas patarinėja, į kokias akcijas geriausia investuoti. Žinokite, kad toks metas nėra geriausias investuoti į akcijas. Tačiau jei niekas nenori net girdėti apie akcijų rinką, finansų makleriai neturi klientų ir visi nusivylę – Jūsų valanda išmušė. Investavę tokiu metu, tikrai netapsite paskutiniu pirkėju akcijų rinkoje prieš tai, kai burbulas sprogs.

Nors akcijų rinka ir labai svyruoja, jos ilgalaikius pokyčius įmanoma prognozuoti. Visų pirma, akcijų rinka labai priklauso nuo ekonomikos. Jeigu šalies ekonomika yra gera, tuomet akcijų rinka anksčiau arba vėliau kils. Jeigu ekonomika "šlubuoja", tuomet, veikiausiai anksčiau negu vėliau, akcijų rinka taip pat turės problemų.

Kai šalyje yra palankus verslui klimatas, maži mokesčiai, didelė investicijų grąža ir nedaug biurokratinių trukdžių, tuomet šalyje akcijų rinka sparčiai kyla. Jos augimą skatina didėjantis įmonių pelnas, taigi ir gausesni dividendai. Tačiau jeigu įmonių vadovai įvairiais būdais supančioti, ekonomika, o kartu ir akcijų rinka ilgą laiką augs labai lėtai.

Taip pat reikia žinoti, kad akcijos skiriasi savo rizika. Pirkdami užsienio šalių akcijas užsienio valiuta paprastai rizikuojate labiau negu pirkdami savo šalies bendrovių akcijas savo šalies valiuta. Aktyviai valdomi akcijų fondai rizikingesni už pasyviai valdomus (indekso) fondus. Visada verta laikytis atokiau nuo spekuliacinių akcijų – tokių, kurių kainos augimas paremtas ne gerais dabartiniais rezultatais, o tik dideliais ateities lūkesčiais. Šansai prarasti pinigus tokiais atvejais yra didesni nei lošiant kazino. Taip pat rizikuosite prarasti pinigus, jeigu investuosite į bendrovių, kurios be galo sparčiai auga, akcijas. Kaip taisyklė, tokios įmonės dėl konkurencijos ir kitų priežasčių sparčių augimo tempų negali išlaikyti ilgą laiką, todėl investuotojai galų gale dažnai lieka nuvilti.

Investuoti į akcijas galite individualiai pasirinkę akcijas, pavedę savo finansų makleriui arba asmeniniam bankininkui sudaryti Jūsų investicijų portfelį, taip pat per akcijų fondus. Bet kokiu atveju, galiu garantuoti, kad Jūsų akcijų portfelio vertė svyruos, ir kartais – gana smarkiai. Tokiais atvejais atminkite, kad sėkmingam Jūsų investavimui esminę reikšmę turi pasirinktos investavimo strategijos stabilumas.

Remiantis tyrimų įvairiose šalyse rezultatais galima teigti, kad pagrindinė investuotojų klaida – dažnas investicinių fondų keitimas, siekiant savo lėšas investuoti pagal grąžą pirmaujančiame fonde. Tačiau fondai ilgai viršūnėje neišsilaiko ir investuotojai juos keičia kitais – sėkmingesniais. Rezultatas paradoksalus: nuo 1984 iki 2002 metų "Standard & Poor’s 500" indeksas (sudarytas iš 500 didžiausių JAV bendrovių akcijų) vidutiniškai augo 12,9 proc. per metus, vidutinis akcijų investicinis fondas uždirbo 9,6 proc. per metus, o vidutinis investuotojas – tik 2,7 proc. Dažnas pasirinktos investavimo strategijos kaitaliojimas reikšmingai sumažino smulkiųjų investuotojų investicijų grąžą.

Žinant, kad investuoti į akcijas rizikinga, kyla natūralus klausimas - kam iš viso investuoti, žinant kad galite prarasti visus pinigus. Atsakymas būtų toks – istoriškai investavimas į akcijas pelningumu pralenkė visus kitus investavimo būdus. Be to, investicijų į akcijas riziką galima pasirinkti ir įvairiais būdais sumažinti. Vienas iš paprasčiausių ir populiariausių rizikos sumažinimo būdų yra investicijų išskaidymas arba diversifikacija.

III žingsnis: nedėkite visų kiaušinių į vieną pintinę

Investavimas VISADA susijęs su rizika. Kuo aukštesnė investicijų grąža planuojama, tuo didesnė rizika prarasti lėšas. Kita vertus, riziką galima sumažinti – efektyviausia yra išskaidyti investicijas į kelias kryptis.

Net patys geriausi planai gali nuvilti, todėl Jums būtinai reikia turėti "investicijų portfelį", o ne tik vieną ar dvi investicijas. Toks investicijų išskaidymas vadinamas diversifikavimu; teisingai diversifikavę būsite tikri, kad ištikus blogiausiam scenarijui Jūs prarasite ne visus, o tik dalį savo pinigų.

Teisingas diversifikavimas nėra paprasčiausias pinigų "išmėtymas" po skirtingus finansinius instrumentus; visų pirma, tai yra investicijų padalijimas tarp skirtingo rizikingumo investicijų. Pirmas diversifikavimo žingsnis – prisiminkite savo investavimo tikslą, laiko horizontą, norimą investicijų prieaugį bei priimtiną rizikos lygį. Tik tuomet galėsite nuspręsti, kokią dalį investuoti į rizikingas, vidutinio rizikingumo ir mažai rizikingas investicijas. Būtinai bent dalį pinigų laikykite grynaisiais pinigais arba jų pakaitalais (banko indėliais arba trumpalaikiais vyriausybės vertybiniais popieriais).

Paprastai jaunesniems žmonėms rekomenduojama didžiąją investicijų dalį sudaryti iš akcijų ir akcijų fondų, o vyresniems žmonėms labiau rekomenduojami mažesnio rizikingumo instrumentai – indėliai banke, obligacijos ir pinigų rinkos fondai. Tokios rekomendacijos yra bendro pobūdžio ir labiausiai susiję su laiko horizontu – jaunesni žmonės paprastai turi daugiau laiko pasiekti savo investavimo tikslus, taip pat jie dažniausiai turi darbą ir pajamų, taigi galės "išgyventi" investicijų vertės sumažėjimo periodus, kurių investuojant akcijų rinkoje tikrai nepavyks išvengti.

Tačiau Jūs visada turite pats pasirinkti, kokią konkrečiai dalį investuosite į akcijas. Gali būti, kad jaunas žmogus planuoja už pusmečio įsigyti brangų pirkinį ir jam reikės visų jo pinigų – tokiu būdu visas investicijas, kurias po pusmečio planuojama paversti grynaisiais, turėtų sudaryti nerizikingi instrumentai. Apskritai, investuoti į akcijas patartina tik tuomet, kai Jūsų laiko horizontas konkrečiai investicijai yra ne mažesnis kaip 2 metai.

Pasirinkę, kokiomis dalimis investuosite į skirtingo rizikingumo pozicijas, galite toliau diversifikuoti pasirinktos pozicijos viduje. Diversifikuodami nerizikingas investicijas galite pasirinkti indėlius, trumpalaikius vyriausybės vertybinius popierius, obligacijas ir t. t. Jeigu investuosite į obligacijas, išskaidykite jas pagal trukmę, t. y., pasirinkite skirtingą obligacijų išpirkimo terminą - tarkime, išpirkite obligacijas po vienerių, pusantrų ir dvejų metų. Ilgesnio termino obligacijas rinkitės labai atsargiai, prieš tai būtinai pasvarstykite, ar jų pelningumas padengs laukiamą infliaciją. Kitų besivystančių šalių rinkose VVP palūkanos gali būti didesnės nei Lietuvoje, tačiau ten investuojant būtina įvertinti šalies ir valiutos riziką.

Jeigu investuojate į akcijas, sudarykite akcijų portfelį iš ne mažiau kaip 15 akcijų iš skirtingų pramonės šakų. Taip pat galite pirkti ne vienos šalies akcijų, nors tai kainuos daugiau ir atsiras papildomų rizikų (tarp jų šalies ir valiutos rizika).

Turbūt lengviausias ir saugiausias būdas diversifikuoti savo investicijas yra pirkti investicinių fondų, kurie jau yra diversifikuoti, vienetus; be to, Jūs galite įsigyti kelių fondų, pagal skirtingas strategijas investuojančių skirtingose rinkose, vienetų. Taip pat geras sprendimas yra pasirinkti kurią nors investiciją pagrindine ir pasirūpinti papildomomis investicijomis, atsveriančiomis riziką. Pagrindine investicija verta pasirinkti labai gerai diversifikuotą fondą ir papildomai pridėti kelias individualias investicijas. Indekso fondas idealiai tinka būti pagrindine diversifikuota investicija.

IV žingsnis: mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis...

Galbūt niekada netapsite profesionaliu investuotoju, tačiau išmanyti bent investavimo pagrindus būtina. Skirkite bent šiek tiek laiko susipažinti su investicijų istorija ir jų rizika. Labai dažnai įvairių sričių profesionalai – mokslininkai, inžinieriai, gydytojai, teisininkai ar verslininkai – padaro stulbinamą karjerą, tačiau, nedaug suprasdami apie investicijas, atsiduria finansiniuose griuvėsiuose. Jei apsisprendėte investuoti, supraskite tai, ką darote. Juk sunkiai dirbate tūkstančius valandų; būtų tikra kvailystė išmesti uždirbtus pinigus, laiką ir pastangas padarant kokią nors kvailą investiciją, apie kurią Jūs ničnieko nesuprantate. Deja, taip atsitinka labai dažnai.

V žingsnis: naudokitės savo galva

Net investavimo profesionalai ne visada žinos, kaip būtent Jūsų atveju apskaičiuoti geriausią pelno ir rizikos santykį. Maža to, kartais finansų makleriai ir asmeniniai bankininkai yra tik pardavėjai, kurių svarbiausias interesas – įsiūlyti Jums savo produktą; taigi klausykite jų patarimų, tačiau aklai jais nepasitikėkite. Visada naudokitės sveiku protu, klausinėkite tol, kol įsitikinsite, kad supratote, į ką investuojate, kokie yra mokesčiai, rizika, tikėtina investicijų grąža. Analitikai dažnai pamini ne visus produktus ir galimybes, pernelyg dažnai jų rekomendacijose nė su žiburiu nerasite strateginio plano. Kaimynai, giminaičiai ir taksistai nėra asmenys, į kuriuos turėtume kreiptis finansinio patarimo.