Pirmiausia man užkliuvo tinklinis marketingas – vertinant pagal aukščiau minėtą matematinį modelį – juk tai lygiai tokia pati „finansinė piramidė“ – reikia investuoti savo pinigus, pakviesti keletą pažįstamų, o pelnas, kaip bevartytum, vistiek iš tų pačių investuotų pinigų. Hmm..., keista, lygtai turėtų sugriūti, bet ne – kai kurie tinkliniai marketingai sėkmingai gyvuoja daugiau kaip 50 metų (pvz., „Amway“ – įkurtas 1959 metais). Retas verslas sugeba tiek išsilaikyti. Reiškia, matematinis modelis čia neveikia?!? Juk per tiek metų šiame marketinge turėtų dalyvauti vos ne visi pasaulio žmonės! Pabandžiau išsiaiškinti kodėl ši tinklinio marketingo "piramidė" iki šiol "neužsipildė". Ogi, pasirodo, viskas labai paprasta - čia yra palikta galimybė "išeiti" iš šio verslo, jeigu praėjo noras jame dalyvauti. Ir iš tiesų, aš ir pats kažkada "išėjau" iš "Amway", kadangi prekių platinimas - tai ne man, nors prieš pačią produkciją nieko blogo negalėčiau pasakyti.
Gerai, kuom dar skiriasi tinklinis marketingas nuo mano pateikto „finansinės piramidės“ modelio? Kaip teisėsaugos institucijos nusprendžia kurį verslą reikia kvakifikuoti kaip "finansinė piramidė"? Pasirodo, ir čia nėra nieko sudėtingo - jeigu verslo modelis sukuria pridėtinę vertę (nepažeidžiant įstatymų), reiškia jis legalus. Ar tinklinis marketingas sukuria kokią nors pridėtinę vertę? Taip! Nes čia yra prekė! Mes ją perkam – kažkas ją gamina, kažkas pakuoja, kažkas transportuoja. Taip, čia jau visa grandinė dirbančių, kitaip tariant, pirkdami mes skatiname gamybą, arba jeigu dar išdidžiau – mes keliame ekonomiką! Aha, o iš ko gauname pelną mes? Gal mums kažkas atiduoda savo pelno dalį? Vargu kas norės dalintis... Tačiau, jeigu mes kažkam kompensuojam būtinąsias išlaidas (kiekvienas verslas turi begales išlaidų), kodėl jam nepasidalinus su mumis? Kas kada nors bandė užsiimti verslu, tas puikiai žino, kad be reklamos jokio verslo nebus. Ir kuo platesnė reklama – tuo didesnis pelnas. Reklama būna įvairi: ir skelbimai laikraščiuose, ir radijas, ir televizija, ir internetas. O tai kainuoja, patikėkit, labai nemažus pinigus. Kartais į patį verslą reikia investuoti mažiau, negu į reklamą. Taigi, pasaulinio lygio kompanijai į reklamą tenka investuoti tikrai didelius pinigus. Aha, dabar aišku kodėl tinklinio marketingo kompanijos sutinka su mumis pasidalinti savo pelnu – juk mes rekomenduodami prekę kitiems, dirbame kaip reklamos agentai! Net jeigu mes nesudominome žmogaus prisijungti prie mūsų kompanijos, mes vistiek atlikome reklamos agento darbą, net patys to nesuvokdami.
Neseniai Lietuvoje atsirado prekybos fiziniu auksu tinklinis marketingas. Pasiūlė ir man. Ilgai negalvojęs, atsisakiau, kadangi man pasirodė, kad tai – akivaizdi „finansinė piramidė“, tik užmaskuota neva aukso prekyba. Tačiau matydamas, kad mano pažįstami realiai iš to uždirba gana solidžius pinigus, dar kartą grįžau prie tos temos. Iš pradžių mane suklaidino tai, kad tiesiai šviesiai buvo pasakyta, jog kiekvieno dalyvio pelnas gaunamas iš vėliau prisiregistravusių dalyvių investicijų. Skaičiuojant matematiškai, toks verslo modelis man prilygo „finansinei piramidei“. Tačiau čia buvo galimybė iš verslo "išeiti", o taip pat buvo ir prekė – auksas, todėl „finansinės piramidės“ modelis kaip ir atkrenta. Juk aukso gavyba taip pat yra pramonė: kažkas kasa, kažkas lydo, kažkas transportuoja, kažkas saugo ir t.t., todėl, pirkdami auksą, mes irgi keliame ekonomiką. Lygtai būtų viskas ir teisinga, tačiau mane suglumino dar vienas faktas – jeigu nenorim, aukso galima neimti, o persivesti į savo sąskaitą grynus pinigus. Aha, pagalvojau, matyt kompanija iš to ir lošia! Turi keletą gabaliukų aukso (tiems, kas nuspręstų pasiimti savo prekę grynu auksu) ir dedasi, kad prekiauja auksu, nors iš tiesų sukasi iš marketingo dalyvių įneštų pinigų! Juo labiau, kad tiesiai šviesiai yra pasakyta suma, kuri bus išskaičiuota neva „internetinio ofiso“ išlaikymui. Padaręs tokias išvadas, jau buvau beveik garantuotas, kad čia – eilinė afera, tik nuo galutinių išvadų sulaikė faktas, kad kompanija sėkmingai veikia jau 5 metus! O vėliau sužinojau, kad toks pat verslo modelis su deimantų prekyba gyvuoja jau 20 metų! Jeigu tai būtų kažkokios aferos, seniai jau būtų išaiškintos ir uždarytos, juk jų veikla apima visą pasaulį ir negalėtų juk viso pasaulio teisėsaugos institucijos miegoti ir nieko nedaryti. Gerai, nusprendžiau išsiaiškinti kaip kompanija deklaruoja savo pelną? Juk pelnas turi būti gaunamas nuo realiai parduotos prekės, o jeigu dauguma pirkėjų vietoj prekės persiveda grynus pinigus, tai reiškia jokia prekyba nevyksta. Va čia aš ir praregėjau! Pasirodo, kad kompanija marketingo dalyviui, kuriam pagal programą priklauso atlygis, pirmiausia už tą atlygį parduoda auksą, pasiimdama sau pelną nuo pardavimo, o jei tas marketingo dalyvis nenori imti aukso, tada jį parduoda atgal kompanijai, bet už mažesnę kainą. Panašiai kaip valiutos keitykloje – parduoda brangiau, perka pigiau. Taip, kompanija savo pelną gauna visiškai teisėtai. Ir kas svarbiausia – kompanija negauna pelno tol, kol marketingo dalyvis negavo savo atlygio. Reiškia, abi pusės suinteresuotos vienodai – o tai labai svarbu marketingo dalyviui.
Gerai, kuom dar skiriasi tinklinis marketingas nuo mano pateikto „finansinės piramidės“ modelio? Kaip teisėsaugos institucijos nusprendžia kurį verslą reikia kvakifikuoti kaip "finansinė piramidė"? Pasirodo, ir čia nėra nieko sudėtingo - jeigu verslo modelis sukuria pridėtinę vertę (nepažeidžiant įstatymų), reiškia jis legalus. Ar tinklinis marketingas sukuria kokią nors pridėtinę vertę? Taip! Nes čia yra prekė! Mes ją perkam – kažkas ją gamina, kažkas pakuoja, kažkas transportuoja. Taip, čia jau visa grandinė dirbančių, kitaip tariant, pirkdami mes skatiname gamybą, arba jeigu dar išdidžiau – mes keliame ekonomiką! Aha, o iš ko gauname pelną mes? Gal mums kažkas atiduoda savo pelno dalį? Vargu kas norės dalintis... Tačiau, jeigu mes kažkam kompensuojam būtinąsias išlaidas (kiekvienas verslas turi begales išlaidų), kodėl jam nepasidalinus su mumis? Kas kada nors bandė užsiimti verslu, tas puikiai žino, kad be reklamos jokio verslo nebus. Ir kuo platesnė reklama – tuo didesnis pelnas. Reklama būna įvairi: ir skelbimai laikraščiuose, ir radijas, ir televizija, ir internetas. O tai kainuoja, patikėkit, labai nemažus pinigus. Kartais į patį verslą reikia investuoti mažiau, negu į reklamą. Taigi, pasaulinio lygio kompanijai į reklamą tenka investuoti tikrai didelius pinigus. Aha, dabar aišku kodėl tinklinio marketingo kompanijos sutinka su mumis pasidalinti savo pelnu – juk mes rekomenduodami prekę kitiems, dirbame kaip reklamos agentai! Net jeigu mes nesudominome žmogaus prisijungti prie mūsų kompanijos, mes vistiek atlikome reklamos agento darbą, net patys to nesuvokdami.
Neseniai Lietuvoje atsirado prekybos fiziniu auksu tinklinis marketingas. Pasiūlė ir man. Ilgai negalvojęs, atsisakiau, kadangi man pasirodė, kad tai – akivaizdi „finansinė piramidė“, tik užmaskuota neva aukso prekyba. Tačiau matydamas, kad mano pažįstami realiai iš to uždirba gana solidžius pinigus, dar kartą grįžau prie tos temos. Iš pradžių mane suklaidino tai, kad tiesiai šviesiai buvo pasakyta, jog kiekvieno dalyvio pelnas gaunamas iš vėliau prisiregistravusių dalyvių investicijų. Skaičiuojant matematiškai, toks verslo modelis man prilygo „finansinei piramidei“. Tačiau čia buvo galimybė iš verslo "išeiti", o taip pat buvo ir prekė – auksas, todėl „finansinės piramidės“ modelis kaip ir atkrenta. Juk aukso gavyba taip pat yra pramonė: kažkas kasa, kažkas lydo, kažkas transportuoja, kažkas saugo ir t.t., todėl, pirkdami auksą, mes irgi keliame ekonomiką. Lygtai būtų viskas ir teisinga, tačiau mane suglumino dar vienas faktas – jeigu nenorim, aukso galima neimti, o persivesti į savo sąskaitą grynus pinigus. Aha, pagalvojau, matyt kompanija iš to ir lošia! Turi keletą gabaliukų aukso (tiems, kas nuspręstų pasiimti savo prekę grynu auksu) ir dedasi, kad prekiauja auksu, nors iš tiesų sukasi iš marketingo dalyvių įneštų pinigų! Juo labiau, kad tiesiai šviesiai yra pasakyta suma, kuri bus išskaičiuota neva „internetinio ofiso“ išlaikymui. Padaręs tokias išvadas, jau buvau beveik garantuotas, kad čia – eilinė afera, tik nuo galutinių išvadų sulaikė faktas, kad kompanija sėkmingai veikia jau 5 metus! O vėliau sužinojau, kad toks pat verslo modelis su deimantų prekyba gyvuoja jau 20 metų! Jeigu tai būtų kažkokios aferos, seniai jau būtų išaiškintos ir uždarytos, juk jų veikla apima visą pasaulį ir negalėtų juk viso pasaulio teisėsaugos institucijos miegoti ir nieko nedaryti. Gerai, nusprendžiau išsiaiškinti kaip kompanija deklaruoja savo pelną? Juk pelnas turi būti gaunamas nuo realiai parduotos prekės, o jeigu dauguma pirkėjų vietoj prekės persiveda grynus pinigus, tai reiškia jokia prekyba nevyksta. Va čia aš ir praregėjau! Pasirodo, kad kompanija marketingo dalyviui, kuriam pagal programą priklauso atlygis, pirmiausia už tą atlygį parduoda auksą, pasiimdama sau pelną nuo pardavimo, o jei tas marketingo dalyvis nenori imti aukso, tada jį parduoda atgal kompanijai, bet už mažesnę kainą. Panašiai kaip valiutos keitykloje – parduoda brangiau, perka pigiau. Taip, kompanija savo pelną gauna visiškai teisėtai. Ir kas svarbiausia – kompanija negauna pelno tol, kol marketingo dalyvis negavo savo atlygio. Reiškia, abi pusės suinteresuotos vienodai – o tai labai svarbu marketingo dalyviui.
Taigi, nedarykime skubotų išvadų, neišnagrinėję reikalo visapusiškai!
(bus daugiau...)
Taip pat galite pažiūrėti A.Čekuolio laidą apie finansines piramides:
(bus daugiau...)
Taip pat galite pažiūrėti A.Čekuolio laidą apie finansines piramides: