Išversta iš paskaitos fonogramos, prisilaikant
autoriaus leksikos
1998
Daktaras Wollock (Valokas) labai
populiarus Amerikoje. 1991m. buvo pristatytas Nobelio premijai.
Tai, ką jūs čia perskaitysite, gali
labai pakeisti jūsų nuomonę apie sveikatą ir apie šiuolaikinę mediciną. Taigi ,–
tai gali radikaliai pakeisti jūsų ir jūsų artimųjų likimą.
MAN
LABAI MALONU SU JUMIS SUSITIKTI
Aš augau fermoje, Sant Louis grafystės vakaruose. Penkiasdešimtais metais mes pradėjome nuo mėsinių karvių auginimo. Jeigu jūs nors kiek susipažinę su naminių gyvulių auginimu, jūs tikriausiai žinote, kad vienintelis kelias užsidirbti pinigų žemės ūkyje – tai patiems išauginti kukurūzus, sojos pupeles ir šieną. Malūne mums sumaldavo kukurūzus, pupeles ir šieną, pridėdavo ten dar daugybę vitaminų ir mineralų. Taip mes ruošėme pašarus karvėms. Po šešių mėnesių tas karves buvo galima jau parduoti. Prieš parduodami mes atrinkdavome pačias geriausias karves ir pasilikdavome jas sau.
Įdomiausia, kad taip rūpindamiesi
karvėmis, mes patys nevartojome jokių mineralų nei vitaminų, o juk mes buvome
jauni ir norėjome gyventi 100 metų be jokių skausmų ir negalavimų. Man visa tai
taip rūpėjo, kad aš paklausiau savo tėvo: “Kodėl mes sau nedarome to,
ką darome karvėms?” Tėvas pasakė, kad aš turėčiau vertinti tai, kad
kasdien gaunu valgyti fermoje užaugintus šviežius produktus, ir neuždavinėti
nereikalingų klausimų… Vėliau aš įstojau į žemės ūkio mokyklą ir, apsigynęs
mokslinį laipsnį, tapau gyvulininkystės ir augalininkystės specialistu. Po to
išvykau į Afriką, kur man pavyko įgyvendinti paauglystės dienų svajonę – dirbti
kartu su didžiu žmogumi – Mauru Parkinsu.
Po dviejų metų mane pakvietė dirbti
Sant-Luiso zoologijos sode veterinaru, atliekančiu zoologijos sode mirusių gyvūnų
skrodimus. Aišku, skrodimus man teko daryti ne tik tame zoologijos sode, bet ir
beveik visoje Amerikoje mirusiems gyvūnams. Be to aš turėjau ir rasti bei
stebėti aplinkos užterštumui labai jautrius gyvūnus, kadangi šeštojo
dešimtmečio pradžioje niekas nieko rimčiau nežinojo apie ekologines problemas
ir katastrofas.
Taigi, tyrinėdamas žmonių ir gyvūnų
mirties priežastis, aš padariau 17500 skrodimų ir priėjau štai kokią išvadą:
“Kiekvienas savo mirtimi miręs gyvūnas
ar žmogus miršta nuo nepilnaverčio maisto, tai yra nuo maisto medžiagų
deficito…”
Cheminių ir biocheminių tyrimų
rezultatai labai tiksliai rodo, kad natūrali mirtis ateina dėl neteisingo
maitinimosi. Tai mane taip sukrėtė, kad aš vėl grįžau prie istorijos su
karvėmis. Parašiau 75 mokslinius darbus ir straipsnius, 8 vadovėlius ir vieną
knygą medicinos studentams, mano straipsniai buvo spausdinami 1700 laikraščių
ir žurnalų, aš dalyvavau televizijos laidose ir… kur aš tik nedalyvavau. Bet
tada, šeštajame dešimtmetyje mano darbai apie mitybą mažai ką jaudino. Teko
grįžti prie mokslo ir tapti gydytoju. Tai man leido panaudoti visas anksčiau
įgytas žinias apie mitybą. Ir tai suveikė. 15 metų Oregono valstijoje aš
užsiiminėjau gydytojo praktika. Šiandien aš noriu pasidalinti su jumis savo
žiniomis ir išvadomis, gautomis per tuos metus.
Ir jeigu jūs iš čia
išsinešite bent 10% to, ką išgirsite, – jūs apsisaugosite nuo daugelio
nemalonumų, kančių, sutaupysite daugybę pinigų ir daugeliu metų prailginsite
savo gyvenimą. Jūs neturite jokių galimybių tai
pasiekti, t.y. gauti papildomų savo gyvenimo metų, pasiekti savo genetinio
potencialo šiaip sau, be jokių asmeninių pastangų. Dabar pasakysiu jums
svarbiausią dalyką:
Žmogaus genetinis gyvenimo trukmės
potencialas šiandien sudaro 120–140 metų. Šiuo metu galima
rasti tik 5 tautas Rytuose, Tibete ir Vakarų Kinijoje, kurių atstovai išgyvena
iki 120 – 140 metų.
Pagal turimus duomenis, seniausias
žmogus buvo daktaras Li iš Kinijos, gimęs Tibete. Kai jam buvo 150 metų, jis
gavo Kinijos imperatoriškosios valdžios ypatingą sertifikatą, patvirtinantį jo
amžių ir gimimo datą 1677 metus. Kas kiekvienus sekančius penkiasdešimt metų
jis gaudavo eilinį panašų raštą. Dokumentai liudija, kad jis mirė
sulaukęs 256 metų.
Kai jis mirė 1933 metais, apie jį rašė
daugelis didžiausių laikraščių, pateikdami gana rimtus tai
patvirtinančius dokumentus.
Rytų Pakistane gyveno grupė žmonių,
kuriuos vadino ~dieviniais. Jie pagarsėjo kaip ilgaamžiai – išgyveno po 120–140
metų. Buvusioje SSRS gruzinai, armėnai, azerbaidžaniečiai, abchazai,
vartojantys rauginto pieno produktus, išgyvena, gerai išsilaikydami, iki
120–140m.
“National geographic” 1973m. sausio
numeryje buvo straipsnis apie žmones, išgyvenusius virš 100 metų. Medžiaga
buvo iliustruota puikiomis nuotraukomis. Iš tų daugelio aprašymų man ypač
įsiminė trys.
– Vienoje
nufotografuota 136m. moteris, sėdinti fotelyje, rūkanti kubietišką cigarą,
gerianti degtinę, dalyvaujanti baliuje. Ji puikiai linksminosi senelių namuose,
o ne gulėjo lovoje. Sulaukusi 136m. ji džiaugėsi gyvenimu.
– Kitoje
nuotraukoje – dvi sutuoktinių poros, švenčiančios 100-tąsias ir
115-tąsias savo bendro gyvenimo metines.
– Trečioje
nuotraukoje mačiau vyriškį, Armėnijos kalnuose renkantį arbatą ir klausantį
nedidelio tranzistorinio radijo imtuvo. Pagal įrašus jo dokumentuose –
gimimo datą, krikšto datą, duomenis apie jo vaikus, – jam buvo 167m. ir tuo
metu jis buvo seniausias planetos gyventojas.
Vakarų pusrutulyje savo ilgaamžiais
garsūs indėnai ~Vilkabandai ir žymieji Ekvadoro gyventojai, gyvenę Anduose, pietrytinėje
Peru dalyje, o taip pat Titi-Kaka ir Maču-Pikču gentys. Seniausios Titi-Kaka
genties atstovai gyvena iki 120 metų.
Amerikietė Margaret Pič iš Virdžinijos
valstijos, įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip seniausia amerikietė, mirė 115m.
amžiaus, nuo nepakankamos mitybos. Tiksliau, ji mirė nuo komplikacijų po
griuvimo. Kas pasakys, nuo ko ji galėjo mirti?.. Teisingai, nuo osteoporozės.
Išgyvenusi 115m., moteris mirė nuo kalcio trūkumo organizme. Ji neturėjo
širdies ar kraujagyslių problemų, vėžio ar diabeto, bet nugriuvusi, už trijų
savaičių ji mirė, nes jos organizme trūko kalcio. Štai kas dar įdomu: jos dukra
pasakojo, kad prieš mirtį motiną labai traukė saldumynai. Šis susirgimas
žinomas Paiko ligos pavadinimu. Apie ją mes pakalbėsime vėliau. Bet paprastai didelis
potraukis šokoladui ir saldumynams reiškia, kad jūsų organizme trūksta chromo
ir vanadžio.
Vienoje iš trečiojo pasaulio šalių,
Nigerijoje, Bauė genties vadas mirė sulaukęs 126 metų. Viena iš
daugelio jo žmonų laidotuvėse gyrėsi, kad visi jos vyro dantys buvo sveiki, – o
tai reiškė, kad ir visi kiti jo organai pilnai atliko savo funkcijas.
Vienas vyriškis iš Sirijos mirė 1993
metais, išgyvenęs 133 metus. Jis įrašytas į Gineso rekordų knygą ne todėl, kad
jam buvo 133m. – daugelis sulaukė tokio amžiaus. Ir ne todėl, kad būdamas 80-metis
jis vedė ketvirtą kartą, o todėl, kad virš 80m. amžiaus jis dar tapo devynių
vaikų tėvu. Amžiaus skirtumas tarp visų šių vaikų buvo daugiau kaip du metai.
Į Gineso rekordų knygą jį įrašė dėl to, kad šis gamybos didvyris vaikus
“gamino” ir būdamas virš 100m. Taigi, ponai, – nenusiminkit – jūs dar turite
viltį!
–––––> Dabar truputis mokslo:
1993 m. lapkritį Arizonoje buvo
atliktas įdomus eksperimentas:
Trys poros pragyveno izoliacijoje tris
metus. Ten jie valgė sveiką, pačių užaugintą maistą, kvėpavo švariu, išvalytu
oru ir gėrė šaltinio vandenį. Juos ištyrę medikai-gerontologai visus kraujo
tyrimų, kitų gyvenimiškai svarbių rodiklių duomenis, įvedė į kompiuterį, kuris
pateikė prognozę, kad jeigu tie žmonės ir toliau gyvens tokiom sąlygom,
tai jie gali gyventi iki 165 metų. Tai tik įrodo, kad gyventi 120-140 metų
visiškai įmanoma.
Šiandien vidutinis amerikiečių amžius
75,5 metų, o vidutinis gydytojų amžius 58 metai. Jeigu jūs norite
išsikovoti 20 statistinių gyvenimo metų, – nestudijuokite medicinos mokyklose.
Yra du pagrindiniai dalykai, kuriuos
reikia padaryti, norint ilgai gyventi:
Jeigu jūs tikrai norite išgyventi
100-:-140m. – atsiminkite:
– Pirmiausia, reikia vengti
pavojų, neužlipti ant minų, t.y. vengti beprasmių ir nereikalingų pavojų.
Aišku, jeigu jūs žaisite rusišką ruletę, rūkysite, gersite alkoholį, išbėgsite
piko valandą į vidurį greitkelio, – kažin ar gyvensite 120m. Visa tai skamba
gal ir juokingai, bet tūkstančiai žmonių per anksti miršta būtent dėl to, kad
daro panašias kvailystes. Todėl pagalvokite: ten, kur įmanoma, reikia saugotis
ir vengti pavojų. T.y., jei jūs galite išvengti ligos, ypač nepagydomos, – jūs
turite būtinai ta galimybe pasinaudoti.
– Antra, jūs turite
daryti tik tai, kas naudinga. Jums reikia 90 maisto priedų: 60
mineralų, 16 vitaminų, 12 pagrindinių amino rūgščių ir baltymų, ir 3
pagrindinių riebalinių rūgščių. 90 maisto priedų kasdieniniam
racionui, priešingu atveju išsivystys ligos, kurias sukelia minėtų medžiagų
trūkumas.
Šiandien apie tai rašo laikraščiai,
kalba per radiją, televiziją; visi apie tai žino, nes domisi sveikata, ilgu
gyvenimu ir maisto priedais. Nepagalvokite, kad tai medikai prašo
laikraštininkų apie tai kalbėti.
Priešingai. Tai vyksta todėl, kad tokia
informacija padeda geriau išplatinti laikraščius. 1992-04-06 žurnale “Time”
parašiau straipsnį. Tai buvo išsamus straipsnis apie tai, kad vitaminai gali
nugalėti vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas, ir sulėtinti senėjimą.
Šešių puslapių straipsnyje yra viena
priešinga mintis, išsakyta gydytojo, kuriam aš uždaviau klausimą: “Ką jūs
manote apie vitaminus ir mineralus, kaip maisto priedus?” Ir štai ką atsako tas
gydytojas: “Vitaminų rijimas neduoda jokios naudos. Visi vitaminai,
naudojami kaip maisto priedai, tik daro mūsų šlapimą daug brangesnį”. Išeitų,
kad mes šlapinamės doleriais, jei vartojame vitaminus ir mineralus, t.y.
paprasčiausiai veltui leidžiame pinigus vitaminams ir mineralams. Štai ką jis
norėjo pasakyti.
Bet štai ką aš turiu jums pasakyti po
to, kai padariau 17500 skrodimų 14500 gyvulių iš viso pasaulio ir 3000 žmonių,
ir pats visada norėjau būti sveikas.
Turėdamas vaikų, anūkų ir proanūkių, –
aš galiu konstatuoti, kad neinvestuodami į save patį, vitaminų ir
mineralų pirkimui, jūs investuojate į mediciną, skiriate tuos pinigus gydytojų
gyvenimui pagerinti.
Kaip tik mes stengiamės, kad gydytojai
būtų turtingesni. Medicinai ir moksliniams tyrimams sveikatos apsaugos srityje
išleidžiami milžiniški pinigai, bet medikai mažai ką išgydo. Jeigu mes žemės
ūkyje, tiksliau gyvulininkystėje taikytume žmogišką medicinos sistemą –
gyvulininkystė žlugtų. Bet jeigu jūs pasinaudosite gyvulininkystės
medicinos sistema, kurią mes taikome gyvulininkystėje, – 90% medikų taps
bedarbiais. Pasirinkite patys kaip norite gyventi.
Kadangi mes per draudimą ir
valstybines subsidijas išlaikom gydytojus, jie mums taip pat kai ką skolingi.
Na, galėtų atsiųsti bent informacinius biuletenius apie naujausių medicinos
tyrimų rezultatus.
Gal kas nors iš jūsų gavo tokią
informaciją nuo savo gydytojo? Ne?… Bet aš turiu daug informacijos, kurią jūs
galėtumėte gauti. Noriu su jumis ja pasidalinti.
Pirma. Skrandžio žaizdos.
Ar kas girdėjote, kad skrandžio
žaizdos priežastimi būna stresas? Bet jau prieš 50 metų mes veterinarijoje žinojome,
kad kiaulėms skrandžio žaizdas sukelia bakterijos.
Negalėjome sau leisti daryti brangias
kiaulės pilvo operacijas, o jei ir būtume galėję, tokia kiauliena būtų
kainavusi $500 už kilogramą. Bet veterinarai žino, kad yra toks
mineralas, vadinamas ~bizmar, kuris apsaugo nuo skrandžio žaizdų ir net išgydo
jas be jokio chirurginio įsikišimo. Mes gydėme savo gyvulius bizmaru,
kitais mineralais ir tetraciklinu, ir toks gydymas kainuodavo apie $5 vienam
gyvuliui.
Tik 1994m Amerikos nacionalinis
sveikatos institutas padarė pranešimą, kad skrandžio žaizdas sukelia
bakterijos, o ne stresai, ir kad jas “galima išgydyti derinant mineralą bizmarą
su tetraciklinu”.
Tie, kurie nežino, kas yra bizmaras,
turėtų užeiti į pirmą pasitaikiusią vaistinę ir nusipirkti už $2 buteliuką su
rožinės spalvos turiniu, pavadintu “peptobizma”. Taigi, vienas arbatinis
šaukštelis per dieną – ir galima išgydyti žaizdą. Jūs vėl turite
pasirinkimą: arba išsigydyti už $5, arba leisti, kad jus supjaustytų. Rinkitės.
Toliau. Kokia antra amerikiečių
mirtingumo priežastis? Taip, tai baisi liga, vadinama vėžiu.
1993 m. rugsėjo mėn. Bostono medicinos
mokyklos Nacionalinis onkologijos institutas paskelbė, kad stebint
sergančius vėžiu ligonius nustatyta priešvėžinė dieta. Tyrimai buvo
atliekami Kinijoje, kur, Chinajaus provincijoje, buvo užregistruotas pats
didžiausias sergamumas vėžiu. 5 metus buvo tiriami 29000 žmonių. Jiems buvo
duodama dvigubai didesnė nei rekomenduojama dienos vitaminų ir mineralų norma.
T.y., jei rekomenduojama dienos vitamino C norma yra 60mg, tai jie
gaudavo 120mg per dieną.
Dviem Nobelio premijom apdovanotas
gydytojas Alanas Polas kalbėjo, kad jeigu norite apsisaugoti nuo vėžio
vitamino C pagalba, jūs turite naudoti jo po 1000mg per dieną.
Štai jums rezultatas – gydytojai,
kurie su juo ginčijosi, jau iškeliavo iš šio pasaulio (amžiną jiems atilsį), o
Alanas Polas gyvena sau sveikas. Jam 94m., dirba jis po 14 valandų per dieną,
po 7 dienas per savaitę, gyvena rančoje, Kalifornijoje ir dėsto Kalifornijos
universitete.
Tik jūs galite pasirinkti: klausyti
mirusių daktarų patarimų ar prisilaikyti daktaro Polo nuomonės.
Taigi, visiškai normalu
vartoti dvigubą rekomenduojamą normą vitamino C – dvigubą vitamino A (nieko
blogo neatsitiks), o taip pat riboflaviną, molibdeną ir pan.
Ir dar viena labai naudinga grupė. Jos
sudėtyje vitaminas E, beta-karotinas ir mineralas selenas. Šiuos tris
komponentus reikėtų vartoti kasdien dvigubą rekomenduojamą normą.
Ir jei jūs turėsite bent 0,5% naudos –
tai jau gerai.
Chinajaus provincijoje, kur daugiausia
buvo sergančių skrandžio ir žarnyno vėžiu, išgyveno 21% žmonių, – tai yra išgyveno
21 žmogus iš 100 pasmerktųjų.
Šiuo atveju jūsų gydytojas irgi turėjo
atsiųsti jums informaciją. Jeigu jis nenorėjo pats imtis atsakomybės už jūsų
sveikatą, tai galėjo bent informuoti jus, kad jūs pats galėtumėte pasirinkti.
Štai kodėl tokį gydytojų požiūrį į pacientą aš laikau paprasčiausiai juokingu,
o iš kitos pusės tai dar vienas jų abejingumo ir beasmeniškumo įrodymas.
Trečia. Artritas.
1993 m. rugsėjį, Harvardo medicinos
mokykloje buvo gydomi ligoniai, iššokusiomis dėl artrito gyslomis. Juos gydė
vištų proteinu. Buvo atrenkami ligoniai, kuriuos gydant nuo artrito
medikamentais, jų sveikata negerėjo. Tiems ligoniams leido aspirino,
mezotriksido, prednizolono, kortizono injekcijas, taikė įvairius fizioterapijos
metodus.
Liko vienintelė žinoma galimybė – venų
keitimo operacijos.
Mano eksperimentui atsirado 29
savanoriai, kuriems visos medicinos galimybės buvo išsekusios, tačiau sveikatos
pagerėjimo nesulaukta. Juos gydėme sekančiai: kas rytą duodavome
arbatinį šaukštelį su kaupu susmulkintų vištos kremzlių, išmaišytų sultyse.
Po 10 dienų visi skausmingi uždegimai
praėjo; po 30 dienų jie jau galėjo vaikščioti, o po trijų mėnesių kraujagyslių
funkcijos pilnai atsistatė.
Juokingiausia šios istorijos dalis
susijusi su gydytojo, dalyvavusio šiame tyrime pasisakymu. Jis paskelbė
vištos kremzlę vaistais, kadangi jeigu kažkas padeda išgydyti ligą, reiškia tai
reikia vadinti vaistais ir išdavinėti žmonėms pagal receptus, vaistinėse, už
pinigus. (pabandykite Lietuvos turguje nusipirkti vištos kojų galūnių - nerasite, nes jas iš anksto superka gudrūs "daktarai" - reiškia žino jų gydomąsias savybes, tačiau tyli, nes jie davė "Hipokrato priesaiką" gydyti tik tais metodais, kurių jie išmoko, įgydami specialybę) (adm.pastaba).
Na, o jeigu jūs miestietis ir nenorite
turėti reikalų su vištos kremzlėmis, – nusipirkite vaistinėje
noksidželon-o, kurį gerai žino moterys. Jos naudoja Noksidželon-ą nagų
ir plaukų stiprinimui. Pagrindinis jo komponentas yra karvių kremzlės ir
kaulai, kurie gerai stiprina mūsų kremzles ir kaulus. Ir jeigu
jūs naudosite jį su koloidiniais mineralais, – tai kitame mūsų
susitikime jūs jau būsit užmiršę apie savo artritą.
Ketvirta. Ar kas nors girdėjot apie
Alzheimerio ligą?
Dabar apie ją žino visi, o anksčiau
Alzheimerio ligos paprasčiausiai nebuvo. Dabar tai viena iš labiausiai
paplitusių nelaimių, pažeidžianti kas antrą žmogų, sulaukusį 70m. Gana
bauginantys duomenys. O kaip nustatyti ir išgydyti Alzheimerio ligą gyvuliams,
ankstyvoje jos stadijoje? Kokius nuostolius patirtų ferma, jeigu kiaulės
neatsimintų, ko jos atėjo prie lovio?
Todėl jau prieš 50 metų mes
pradėjome studijuoti gyvulininkystėje, kaip apsaugoti ir išgydyti
gyvulius nuo Alzheimerio ligos ankstyvose jos stadijose. Ir darėme tai
sėkmingai su didelėmis vitamino E dozėmis.
Jūs turėjote gauti laišką nuo savo
gydytojo 1992m. birželio mėnesį, nes rimta Kalifornijos universiteto mokslinio
tyrimo mokykla padarė pranešimą, kad vitaminas E lėtina atminties praradimą,
sergant Alzheimerio liga. Nuo veterinarijos jie atsiliko 50metų.
Ko gero patikimiau mums būtų eiti pas
veterinarą!
Penkta. Kam teko turėti nemalonumų su
akmenimis kepenyse?
Pasakykite, kokio maisto daktaras jums
liepė pirmiausiai atsisakyti? Nuo kalcio. Ir jokių pieno produktų, jokių
produktų, kurių sudėtyje yra kalcio. Todėl, kad vyravo įsitikinimas, kad
“kalcis kepenyse atsiranda iš suvalgomų maisto produktų, kurių sudėtyje yra
kalcio”.
Iš tikrųjų akmenys mūsų kepenyse
susidaro iš mūsų pačių kaulų. Akmenys kepenyse atsiranda būtent tada,
kai organizme trūksta kalcio.
Prieš tūkstantį metų žinojo, kad
norint apsaugoti naminius gyvulius nuo akmenų jų kepenyse, jiems reikia duoti
daugiau kalcio, magnezijos ir boro. Bet galvijų, avių anatomija surėdyta taip,
kad jie susirgę ta liga paprasčiausiai miršta. Jei akmenys kepenyse atsiranda
žmogui, jam lieka tik kenčiant skausmą gailėtis, kad negali numirti. Mes
žinome, kaip reikia apsisaugoti nuo šio susirgimo.
Jūs turėjote jau 1993 metais gauti
nuo savo daktaro laišką, kuriame rašoma apie tai, kad kalcis sumažina
akmenų susidarymo kepenyse riziką.
Aš jums jau kalbėjau, kad gydytojai
gyvena iki 58 metų, o mes su jumis iki 75,5 metų. Grupė žmonių, profesionalų,
kurie nurodinėja kaip mums gyventi, įtikinėja nevartoti druskos, kofeino,
valgyti ne grietininį sviestą, bet margariną, nedaryti įvairių kitų kvailysčių
– miršta sulaukę 58 metų; o žmonės, sulaukę 120-:-140m. deda gabalėlį akmens
druskos į kiekvieną arbatos puoduką ir geria per dieną po 40 tokių puodukų,
valgo sviestą ir… gyvena 120 metų. Tai kuo jūs tikėsite?
Šešta. Tačiau kai
kuriuos iš jų aš labai gerbiu. Tarp jų daktaras Stiuart-as Kartred-as. Jam 38
metai. Jis šeimos gydytojas. Jis užsiima aneurizmos problemomis. Tai
susilpnėjusios arterijos išsiplėtimas dėl audinių elastingumo praradimo.
1957 metais mes sužinojome, kad
aneurizmos priežastimi būna vario trūkumas organizme. Mes tada stebėjome 200
tūkstančių kalakučių, kurioms davėme specialų maistą, turintį 90 įvairių maisto
medžiagų. Per pirmas 13 savaičių numirė lygiai pusė kalakučių. Išskrodę
nustatėme, kad jos mirė nuo aneurizmos. Padidinę dvigubai vario kiekį
maisto racione, fermeriai išaugino visas likusias kalakutes, ir nė
viena daugiau nekrito nuo aneurizmos. Šitas eksperimentas buvo pakartotas su
daugeliu kitų gyvūnų, ir mes padarėme išvadą, kad būtent vario trūkumas yra
pagrindinė aneurizmos priežastis.
a) ankstyvas
žilimas – pirmas požymis, kad jums trūksta vario;
b) sumažėja
audinių elastingumas, oda raukšlėjasi, susidaro ratai po akimis, linijos ant
veido ir jūs darotės panašus į džiovintą slyvą;
c) Varikozinis
venų išsiplėtimas, kurio priežastis – sumažėjęs audinių elastingumas, visas
kūnas pradeda sudribti: ant rankų, krūtinės, pilvo, ant skruostų sudrimba oda,
– ir jūs puolate darytis plastines operacijas.
Tačiau žymiai pigiau, praktiškiau ir
saugiau būtų vartoti koloidinius mineralus.
O dabar aš supažindinsiu jus su kitu
daktaru – Martinu Karteriu. Jis mirė sulaukęs 57 metų. Jis
gydytoju tapo Harvardo universitete. Jeilyje apsigynė medicinos daktaro
laipsnį. Po skrodimo išaiškėjo jo mirties priežastis – aortos aneurizma. Tokia
Rokfelerio universiteto daktarų išvada. Daktaras numirė dėl vario
trūkumo organizme. Jo šlapimas irgi “nebuvo brangus”.
Kitas pavyzdys. Pakankamai žymi
Detroito advokatė Elen Wolter mirė 44 metų. Ji lankė vieną madingiausių sporto
klubų, kuriuose moterys nori nebrangiai įsigyti “plieninius” kaulus. Ji taip
pat mirė nuo aneurizmos. Skrodimo metu pastebėti paralyžiaus ar kraujo
išsiliejimo simptomai. To priežastis taip pat yra vario trūkumas. Jos šlapimas
taip pat nebuvo “brangus”.
Septinta. Ar kas nors
girdėjote apie Stiuard-ą Buker-į? Jis parašė penkias triukšmingas knygas apie
sveikatą, dietą, mitybą; jis gavo medicinos magistro laipsnį Toro medicinos
mokykloje, kuri yra vienas didžiausių medicinos autoritetų. Jo knygose
pateikiamos dietos, padedančios numesti svorį. Jis rašė šias savo knygas
20-metėms ir jaunesnėms, o pats numirė būdamas 40 metų. Ar jūs norite
sekti šio žmogaus pavyzdžiu ir dietomis? Jis mirė nuo
Kardeoamepatijos, kurios priežastis – seleno trūkumas.
Kai kurie fermeriai paprasčiausiai
nueina į parduotuvę kur parduodami pašarai ir nusiperka seleno ampulių ar
tablečių savo gyvuliams, kad apsaugotų juos nuo šios ligos. Vyrukas, kuris
parašė 5 knygas apie maisto produktus, – mirė 40 metų, dėl seleno stokos savo
maiste. Jo šlapimas irgi nebuvo “brangus”.
Patikėkite, jūs galite pilnai
apsisaugoti nuo kardeoamepatijos už 10 centų per dieną; ir jeigu jūs nevartojate
kasdien už 10 centų seleno, norėdami apsaugoti savo gyvybę – jūs paprasčiausiai
beviltiški kvailiai.
Kita moteris – Heil Klark. Ji buvo
Sant-Luis grafystės vyriausia kardiologė. Ji sulaukė 47 metų. Jūs tur būt
atspėsite nuo ko ji mirė? – taip, nuo kardeoamepatijos priepuolio.
Jūs tikriausiai esate matę, kaip
karvės, kurios su pienu praranda labai daug kalcio, graužia akmenis,
kalkakmenius, kaulus… Geras fermeris žino, kad būtina jos racioną papildyti
mineralais. Priešingu atveju tokios karvės gali sugraužti ir visą daržinę...
Toks fenomenas gana dažnai pastebimas
tarp žmonių. Nėščios moterys dažnai nori kažko neįprasto. Tai būna dėl to, kad
augantis vaisius paima iš organizmo labai daug mineralų.
Nedidelis patarimas: Pažiūrėkite į
savo veidą ir rankas. Jei pastebėsite rožines dėmes, žinokite – tai seleno
trūkumo požymis. Pavartokite 6 mėnesius koloidinį seleną ir dėmelės dings. Per
pusmetį jums pavyks pasukti šį procesą tinkama linkme.
Aštunta. Tikriausiai
jums teko sutikti žmonių, puolančių prie saldumynų. Chromo ir vanadžio trūkumas
iššaukia cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą. Jeigu nekreipsime į tai dėmesio,
išsivystys visiems žinomas cukrinis diabetas.
Devinta. Alavo trūkumas
organizme – vyrų plikimo priežastis. Ilgiau užsitęsus šiam alavo
trūkumui, žmogus gali apkursti.
Dešimta. Boro
deficitas. Moterys turi žinoti ir gerbti borą. Jis padeda išsaugoti kaulams
reikalingą kalcį ir apsaugoti mus nuo osteoporozės. Boras dalyvauja moterų
organizme gaminantis estrogenui ir vyrų testosteronui. Esant boro trūkumui
moterys kenčia menopauzės metu, o vyrams, dėl testosterono trūkumo gresia
ankstyva impotencija.
Pirmas cinko deficito požymis – uoslės
ir skonio praradimas. Jums netinka mėgstamas maistas ir
nejaučiate jo skonio.
Eksperimentuojant su laboratoriniais
gyvūnais paaiškėjo, kad yra bent penki mineralai, padedantys dvigubai
prailginti jų amžių. Aš jau kalbėjau – mums būtini 90 maisto elementų:
60 mineralų, 16 vitaminų, 12 amino rūgščių, 3 riebalinės rūgštys. Ir
mums labai pasisekė, kad augalai sugeba gaminti mums reikalingas amino rūgštis,
vitaminus ir riebalines rūgštis. Augalai tai sugeba. Ir mums būtina maistui
naudoti bent 15–20 augalinių komponentų per dieną, teisingai juos derinant, kad
galėtume gauti tuos būtinus 90 elementų.
Teoriškai tai įmanoma, bet daugelis
žmonių taip nedaro. Dauguma žmonių mano, kad jeigu jie suvalgė truputį keptų
bulvių, tai jie jau patenkino dienos daržovių suvalgymo normą.
Taigi, nedaugelis iš mūsų gauname
reikiamą kiekį vitaminų, amino rūgščių ir riebalinių rūgščių su maistu. Todėl,
jeigu jums brangi jūsų sveikata ir gyvybė, jūs turite patys tuo pasirūpinti, –
be to gyventi sveikam bent 120 metų neįmanoma.
KITA ISTORIJA
Tai mineralai.
Su jais susijusi iš tiesų tragiška
istorija, kadangi augalai nebeturi mums reikalingų mineralų. Jų nėra dirvoje,
nėra ir pačiuose augaluose. Dabar dirvos taip nualintos, kad jose išaugintas
derlius, nesvarbu, ar tai būtų grūdinės kultūros, daržovės ar vaisiai, juose
nėra mineralų. Žmonės, vartojantys tuos produktus,
automatiškai įsigyja ligas, sukeliamas mineralų stokos. Ir vienintelis kelias
nuo jų apsisaugoti ir išsigydyti – naudoti maisto priedus, turinčius mineralų.
Kaip bėgant laikui keičiasi situacija?
Deja ji eina blogyn. Fermeriai tręšia dirvą natriu, fosforu ir kaliu. Viso tik trys
komponentai, tik skirtingomis proporcijomis ir kombinacijomis. Ir niekas
fermerių neprivers į dirvą dėti dar 60 mineralų, kadangi nuo jų derliaus kiekis
nepriklauso. Todėl kiekvienas sekantis derlius išsiurbia iš dirvožemio vis
daugiau mineralų, kurių dirvožemis vis labiau netenka. Ir jeigu mes dedame į
dirvą 3 mineralus, o iš jos paimame 60, – situacija primena tuštėjančią,
nepapildomą banko sąskaitą…
Mūsų sveikata taip pat artėja prie
katastrofos ribos. Kadangi nebėra mineralų mūsų dirvožemyje, kiekvienas iš mūsų
atsakome už savo sveikatą ir sąmoningą mineralinių maisto priedų vartojimą.
Manęs dažnai klausia: “O ką žmonės
darė prieš 1000 metų, kada neturėjo trąšų? Tačiau tarp jų buvo ilgaamžių.
Egiptiečiai, kiniečiai, indai.” Jie gyveno prie didelių upių: Nilas, Gangas,
Geltonoji Kinijoje, kurios beveik kasmet išsiliedavo ir viską aplinkui
apsemdavo. Ir kasmet vanduo atnešdavo dumblą ir kalnų smėlį iš kalnų, esančių
už tūkstančių mylių. Ir žmonės meldėsi savo dievams, dėkodami už potvynius.
Dabar mes meldžiamės, kad potvynių nebūtų. O potvyniai praturtindavo dirvą
nuosėdomis, dumblu ir mineralais, tuo pačiu praturtindami ir būsimą derlių.
Karalius Pilypas, Aleksandro Didžiojo
tėvas, vedė 12-metę mergaitę, Egipto karalaitę Kleopatrą. Ji, toli gražu, nebuvo
Elizabet Teilor, išsipusčiusi brangiais apdarais ir prancūziška kosmetika. Ji
buvo plokščios krūtinės, liesas negražus sutvėrimas, nepasižymintis ypatingu
seksualumu. Karalius ją vedė dėl to, kad jos valdose buvo derlingiausi javų
laukai. Visi žinojo, kad geresnių nei Egipte grūdų niekur nerasi, o didžiulė
armija, vadovaujama jo sūnaus, Aleksandro, ruošėsi užkariauti visą pasaulį.
Kareiviams reikėjo labai gerų miltų, kad jie galėtų žygiuoti 20 valandų, kautis
6 valandas ir nugalėti.
Jie žinojo, kad Egiptas – geriausia
vieta auginti javams. Potvyniai gerai aprūpindavo dirvą mineralais ir visos
pasaulinės kultūros, davusios pasauliui didį meną ir technologijas, kilusios iš
tų vietų. Ten žmonės turėjo didžiausią proto potencialą būtent todėl, kad maistas,
kurį jie valgė buvo turtingas mineralais.
Dabar, kaip pavyzdį, aš panagrinėsiu
tik porą mineralų. Bet žinokit, kad tai tinka visiems mineralams be
išimčių.
Pirmas mineralas – kalcis.
Apie jį žino visi. Kalcio trūkumas
būna 147 įvairių ligų priežastis. Pavyzdžiui, susirgimas, nuo kurio
viena veido pusė išsikreipia. Tai ne paralyžius, o dėl kalcio trūkumo
degradavęs veido nervas.
Osteoporozė – tai
susirgimas, užimantis 10-tą vietą suaugusių žmonių mirtingumo ligų sąraše. Jei
ši liga užleista, jos gydymas būna labai brangus.
Jeigu atsimenate, mano minėta misis
Pič iš Virdžinijos, sulaukusi 115 metų mirė dėl komplikacijų po griuvimo,
kurios gavosi dėl kalcio trūkumo organizme. Norint apsaugoti nuo šios
pavojingos ligos karves, joms kasdien duodama kalcio už dešimtadalį dolerio. Ir
jos niekada nesirgs osteoporoze. Tai nejaugi mums reikia pavirsti karvėmis, kad
apsisaugotume nuo kalcio trūkumo?
Paradontozės ir dantenų uždegimų
profilaktikai dantistai ir paradontologai pataria dantis valyti po
kiekvieno valgymo ir naudoti specialias dantų pastas.
Kaip veterinaras aš susidūriau su
šimtais tūkstančių įvairių gyvūnų. Kartais jų burnos kvapas nėra labai
šviežias ir gaivus, bet jie nekenčia nuo dantenų susirgimų ir, nors nesinaudoja
dantų pastomis, jie neserga ir paradontoze.
Toliau. Artritas. Mes
jau kalbėjome apie vištų kremzles ir želatiną. Artritus sukelia osteoporozė
kaulų galuose prie sąnarių. Išskiriami paprastas artritas, osteoartritas,
liumbago, reumatas. Tačiau visi šie susirgimai yra kaulų galų, užsibaigiančių
sąnariu, osteoporozės išdava.
Arterinė hipertonija arba
padidintas kraujospūdis. Pirmiausia, ką rekomenduoja daktarai – mažinti druskos
kiekį maiste. Atsiminkime karves. Pirmiausia, ką fermeris deda
joms į maistą – tai gabalėlis druskos. Jeigu to nedarytų – fermeris prarastų
sveiką nuovoką nuo iš veterinaro užplūdusių sąskaitų. O mus verčia patikėti,
kad druska nereikalinga; kad užtenka to kiekio, kurį gauname valgydami salotas.
Situacija: gydytojas,
miręs 58 metų, įtikinėdavo jus “nevalgyti druskos, nevartoti sviesto”, o tie,
kas išgyveno 120 metų, valgė ir druską ir sviestą. Pasirinkite
patys.
Aš paėmiau kontrolinę 5000
žmonių su padidintu kraujospūdžiu grupę ir dvigubai padidinau jų per
dieną suvartojamo kalcio normą. Po 6 savaičių eksperimentą nutraukiau, nes 85%
šios grupės žmonių kraujospūdis normalizavosi vien padvigubinus suvartojamo
kalcio kiekį.
Kita problema mėšlungis. Visais
be išimčių atvejais – tai kalcio deficitas. Pomenstruacinis sindromas –
emocinės-fizinės savijautos pablogėjimai. Bandomosioms moterims pasiūlyta
padvigubinti suvartojamo kalcio normą. Po to 85% emocinių ir fizinių simptomų
dingo.
Ir paskutinis – juosmens
skausmai. 85% žmonių skundžiasi nugaros skausmais, nepriklausomai nuo
to ar jie sėdi prie kompiuterio, dirba krovikais, ar vairuoja autobusus.
Skausmai juosmenyje – tai stuburo osteoporozė, nepriklausomai nuo to ar yra
problemų su stuburo diskais ar ne. Jeigu diskui nėra ant ko laikytis, stuburas
plonėja, lūžta, ypač, jeigu jums dar trūksta ir vario.
Antras pavyzdys – chromas ir vanadis.
Pakalbėkime apie diabetą. Tai
trečia iš eilės JAV suaugusių žmonių mirtingumo priežastis. Liga būna su
įvairiom komplikacijom, įskaitant apakimą, kepenų veiklos sutrikimus, širdies
ir kraujagyslių įvairias ligas. Jeigu jūs sergate diabetu, bet kokiu atveju jūs
gyvensite trumpiau nei be diabeto.
1957 metais veterinarijoje jau
žinojome, kad mineralų chromo ir vanadžio pagalba galima ne tik apsisaugoti nuo
diabeto, bet ir išsigydyti nuo jo.
Vankuverio universiteto duomenimis tik
vienas vanadis gal pakeisti insuliną suaugusiems diabetikams. Aišku, visas
insulinas iš karto nepakeičiamas. Daugeliui žmonių šis procesas tęsiasi 4-6
mėnesius, t.y. laipsniškas procesas, kurio metu vartojamas padidintas chromo ir
vanadžio kiekis.
Būtų labai gerai, jeigu man pavyktų
įtikinti jus pačius vartoti mineralinius maisto priedus, o ne tikėtis,
kad jų pakankamai gausite su maistu.
Yra trys skirtingi mineralų tipai, į kuriuos
reikia atkreipti dėmesį.
1 tipas – akmeniniai mineralai.
Tai tokie, kurie gaunami pagrindinai
iš akmeninių uolienų. Organizmo jie pasisavinami tik iki 8–12%. O
sulaukus 25-30 metų, tik 3-5%.
Labai blogai, jeigu jūs vartojat
kalcio tabletes, kuriose jis yra paprastas akmeninis mineralas. Tokiu atveju
jums, norint gauti pakankamą kalcio kiekį, reikėtų suvalgyti po 90 tokių
tablečių per dieną – tris kartus per dieną po 30 tablečių! Ir neužmirškite apie
kitus 59 mineralus.
Šeštame dešimtmetyje žemės ūkyje imta
naudoti “keleided”-mineralus. Tai akmeniniai mineralai su amino
rūgštimis, proteinais arba enzimais, apgaubiančiais mineralo atomą. Tokia
sudėtis apie 40% padidina mineralų įsisavinimą. Todėl maisto pramonė
griebėsi šios idėjos.
Trečia forma – koloidiniai mineralai.
Juos organizmas absorbuoja geriausiai.
O juk mus labiausiai ir domina būtent absorbcija – įsiurbimas.
Koloidiniai mineralai pasisavinami iki
98%, kas 2,5 karto daugiau už “keleided” mineralus ir 10 kartų daugiau už
akmens mineralus.
Koloidiniai mineralai paprastai būna
skystyje, labai mažų dalelyčių pavidalu. Tos mineralų dalelytės 7000 kartų
mažesnės už raudonąjį kraujo kūnelį – eritrocitą. Kiekviena mineralo dalelė
turi neigiamą elektrinį krūvį, o žarnyno paviršius įsielektrinęs teigiamai.
Susidaro elektrinis laukas, pritraukiantis tuos mineralus prie žarnyno
sienelių. Tai įgalina organizmui paimti 98% mineralų.
Augalai atlieka labai įdomų vaidmenį
koloidinių mineralų susidarymo procese. Savo audiniuose augalai
paverčia akmens mineralus koloidiniais. Valgydami augalus, mes kaupiame
koloidinius mineralus savo organizme ir panaudojame juos. Tačiau, jei
mūsų dirvoje nėra akmeninių mineralų, jų nėra ir mūsų valgomuose augaluose.
Visi ilgaamžiai, kurie gyveno virš 120
metų, turi daug bendro. Jie visi gyvena aukščiau nei 8000-14000 pėdų
(2440-4270m) virš jūros lygio. Pas juos kritulių būna mažiau nei 2 coliai per
metus, arba iš viso nelyja ir nesninga. Tai labai - labai sausi regionai.
Bet iš kur jie gauna vandens gėrimui
ir žemės derliui? Iš tirpstančio kalnų sniego. Vanduo, tekantis iš po kalnų
ledo ne toks švarus ir skaidrus, kaip geizerių vanduo – jis balzganai gelsvas
arba balzganai žydras. Jame yra nuo 60 iki 72 mineralų. Tibete tokį vandenį
vadina ledo pienu.
Vietiniai gyventojai ne tik geria tą
vandenį, gaudami 8-12% juose esančių mineralų, bet ir laisto juo savo augalus
metai iš metų, derlius po derliaus, karta iš kartos. Ir taip jau 2,5 – 5
tūkstančiai metų.
Ir jie neserga diabetu, širdies ir
kraujagyslių ligomis, aukštu kraujospūdžiu, artritu, osteoporoze, vėžiu,
katarakta, glaukoma. Ten nėra apsigimimų, nėra kalėjimų, nėra narkomanų,
nėra gydytojų ir jie gyvena 120-147 metus be jokių ligų. Kaip
manote, – ar mūsų organizmui svarbūs tie koloidiniai mineralai?
Ir atsiminkite – kiekvieną kartą, kada
jūs vieną dieną nesuvartojate mineralų, jūs sutrumpinate savo gyvenimą keliom
valandom, o kartais gal ir dienom.
Dar trumpa citata iš „Daktaro
patarimų“ 2003m rudens priedo:
„Ekspertai atrado unikalų metodą,
mažinantį valstybės išlaidas sveikatos apsaugai. Pasirodo, norint
išvengti milžiniškų išlaidų ligonių gydymui ir slaugai, reikia tik nemokamai
aprūpinti gyventojus polivitamininiais preparatais.
Kaip parodė tyrimai, atlikti
nepriklausomos tarptautinės organizacijos Wyeth Consumer Health su The
Lewin Group fondo palaikymu, tokia valstybinė programa galėtų sutaupyti
vidutinei Europos šaliai apie porą milijardų dolerių į metus...“
Kaip manote, ar daktarai pritartų tokiai
valstybės (ir gyventojų) lėšų taupymo programai? Ar jie norėtų
likti bedarbiais? [lietuviško vertimo redaktoriaus pastaba]