Ar pastebėjote, kad laikui bėgant Jūs vis rečiau leidžiate sau pasvajoti? Būdami vaikais svajojote apie pačius drąsiausius dalykus, o tada, kai atrodo atėjo laikas svajones realizuoti, kažkokia vidinė baimė pradeda Jus stabdyti. Kuo vyresni tampate, tuo labiau svajonės įgauna “realybės bruožų”.
Tuomet nustojate svajoti ir pradedate prognozuoti savo artimiausią ateitį atsižvelgdami į esamą situaciją ir galimybes. Ir visa tai vyksta tuo metu, kai pasaulis suteikia Jums pačias didžiausias galimybes. Jūs turite politines laisves, kaip niekad plačias ekonomines galimybes ir svarbiausia neturite sienų, galite keliauti kur tik norite.
Internetas atrišo Jums rankas ir leidžia sėkmingai kontroliuoti savo darbus net neišeinant iš namų. Per visą žmonijos istoriją dar nebuvo tokio periodo, kuris suteiktų kiekvienam iš mūsų tokias milžiniškas galimybes.
Tai kodėl gi Jūs iki šiol dejuojate ir skundžiatės jog negalite savęs realizuoti?
Kodėl Jūs nustojote tikėti, kad pasaulis sukurtas Jums? Dėl kokios priežasties Jūsų mintys paskendusios problemose ir Jūs taip sunkiai surandate sprendimus, kurie iš principo nieko nekeičia Jūsų gyvenime? Kaip tai ivyko, kad patekote į savo pačių baimių ir abejonių spąstus? Taigi Jūs ne tik rečiau svajojate, bet ir Jūsų svajonių ambicijos sumažėja iki Jūsų finansinių ir laiko galimybių.
Kaip vėl išmokti svajoti?
Ką Jūs turite padaryti, kad pačios drąsiausios Jūsų svajonės pavirstų realybe?
Pirmiausia, reikia suprasti, kad esi ne vergas. Ši mintis kai kam gali atrodyti juokinga, tačiau įvertinkite savo gyvenimą: juk didžiąją savo brangaus gyvenimo dalį skiriate tam, kad uždirbti kuo daugiau pinigų. Kartais dirbate "juodai", nespėjate suktis, nebelieka laiko nei sau, nei artimiesiems, bet kenčiate, nes žinote, kad už tai gausite pinigų. Ir kuo daugiau tų pinigų uždirbate, tuo daugiau jų reikia, nes pasižvalgius aplinkui, matote, kad kai kas gyvena geriau už jus. Jūs paslapčiomis pavydite, nors ir stengiatės save įtikinti, kad taip nėra. Jūs puolate dar daugiau dirbti ir čia turite pripažinti, kad jau tapote pinigų vergu. Nekalbant apie tai, kad vergaujate ir savo darbdaviui.
Sustokite pagaliau! Įvertinkite savo gyvenimą, atlikite savo vertybių reviziją. Įsisąmoninkite, kad dėl pinigų jūs praradote didelę savo trumpo gyvenimo dalį. Gyvenimas tuoj baigsis, o Jūs bent spėjote ką nors nuveikti gero, gražaus? Kuo toliau, tuo dažniau Jūs pastebite, kad prarandate draugus, nebeliko dvasinio bendravimo. Atrodo taip norėtųsi su kažkuo pabendrauti nuoširdžiai, atvirai, draugiškai, bet... Jūs nebepasitikite niekuo, Jūs jau bijote žmonių. O kažkada, vaikystėje, viskas atrodė taip gražu ir nuoširdu... Susimąstykite! Tai Jūs padarėte, kad nebeliktų to nuoširdumo, Jūs lipote kitiems per galvas, kad taptumėte geresniu vergu, Jūs nusisukdavote, kai kitiems reikėjo pagalbos, o dabar norite nuoširdumo? Taigi, sustokite ir supraskite, kad niekada nesijausite gerai, jeigu Jūsų aplinkiniams nebus gerai. Mes turime padėti vieni kitiems ir džiaugtis kitų laime. Negalima pamiršti, kad pinigai yra tik įrankis tikslui pasiekti, bet jokiu būdu pinigai negali būti Jūsų gyvenimo tikslas. Taigi, padėkime vieni kitiems ir tapkime laimingais...